- mantingumas
- mantingùmas sm. (2) → mantingas: 1. Kaip ypatybės dvasios, taip ir mantingumas žmonių buvo nelygus prš. 2. Mantingumas (turtingumas) lietuvių tautos dalykuose lūpiškosios literatūros esąs už tiesą labai didis A1885,39. Jis platokai darodo senumą, mantingumą ir tobulumą lietuviškos kalbos rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.